Gintaro Karoso kalba ES kultūros paveldo prizo ir Europa Nostra apdovanojimo nacionalinėje ceremonijoje

J.E.Respublikos Prezidente, užsienio šalių ambasadoriai, mieli svečiai,

Liubavo dvaro vandens malūnas-muziejus tapo šių metų Europos Sąjungos kultūros paveldo prizo ir Europa Nostra apdovanojimo laureatu. Tarp šešiolikos geriausių visos Europos kultūros paveldo restauravimo ir išsaugojimo pavyzdžių atsidūrė ir mūsų šalyje įvykdytas projektas. Šis garbingas apdovanojimas mus įpareigoja toliau tęsti pradėtus Liubavo dvaro sodybos atgaivinimo ir pritaikymo kultūros reikmėms darbus.

Kultūros paveldas - tai ta sritis, kurios svarba pas mus yra nepakankamai įvertinta. Esame linkę entuziastingai vertinti ar pervertinti greit pamirštamus renginius ir įvykius, kartais visai pamiršdami fundamentaliąją savo kultūros dalį.

Kultūros paveldą privalome išsaugoti kaip protėvių palikimą, o šiandienos tvarųjį paveldą – sukurti tam, kad turėtume ką palikti ateinančioms kartoms. Jau 20-į metų mūsų nevyriausybinė organizacija netoli nuo čia esančiame miške kuria meno muziejų po atviru dangumi Europos parką.

Liubavo dvaro vandens malūnui visai neseniai dar grėsė sunykimo pavojus. Norėjome išsaugoti ne tik malūno pastatą, bet ir tokio technikos paminklo esmę - jo technologinę įrangą. Sena dvaro sodyba neatsiejama nuo dvaro istorijos ir žmonių, kurie čia gyveno, todėl siekėme, kad malūne-muziejuje lankytojai galėtų pažinti ir istorinį kontekstą. Priminsiu, kad Liubavo dvaras per paskutinius penkis šimtus metų priklausė Lietuvos kultūrinio ir politinio elito atstovams: Goštautams, karališkajai šeimai, Mikalojui Radvilai Rudajam, Golejevskiams,Tiškevičiams, Krišpinams Kiršenšteinams, Tyzenhauzams, Slizieniams. Čia gyveno ir kūrė vienas iš XIX šimtmečio mūsų talentingiausių menininkų – skulptorius Rapolas Slizienis.

Liubavo dvaro vandens malūno restauravimo ir pritaikymo muziejui idėjos svarba patikėjo ir jį parėmė Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansiniai mechanizmai bei Lietuvos Respublika. Be šios paramos mūsų darbai būtų trukę daugiau kaip dvidešimt metų. Širdingai norime padėkoti šio projekto finansiniams rėmėjams. Kartu dėkojame ir visiems, kurie tyrė, restauravo, patarė, administravo, pasidalino žiniomis ar patirtimi. Teko pažinti ne vieną dešimtį puikių, geranoriškų žmonių, kurie dabar jau vienaip ar kitaip tapo susiję su Liubavu. Jus vadinu liubaviečiais. Žodis Liubavas, beje, siejamas su senovės prūsų ir lietuvių vartotais žodžiais, kurie reiškia meilę.

Taigi, tyrėme ne tik patį malūną, jo veikimo principus, bet ir Liubavo dvaro istoriją, architektūrą, rinkome žinias apie tarpukario dvaro gyventojus, malūnininkus. Sukaupta medžiaga buvo apibendrinta ir perkelta į malūno-muziejaus ekspoziciją, internetinę svetainę, knygą Liubavas.

Architektūros paminklas taip įgavo prasmę, jis pradėjo pasakoti apie save visuomenei, ją šviesti, tapo pažinimo ir istorinės atminties išsaugojimo šaltiniu. Ir ne tik: senas vandens malūnas tapo ir pavyzdžiu, kuriuo galės sekti kiti, valdantys paveldo objektus, ir ne visuomet žinantys, ką su jais daryti. Kreipiuosi į paveldo objektų valdytojus. Atskleiskite paveldo esmę! Su meile, juk šis žodis tinka ne tik Liubavui, ir tikėjimu tirkite ir kruopščiai restauruokite. Kelias sunkus, tačiau už triūsą būsite apdovanoti netikėtais atradimais. O svarbiausia, kad Jūsų pėdsakas, paliktas kultūros paveldo objekte, bus prasmingas visuomenei, Lietuvai.

Dėl įvairių priežasčių sunyko per daug kultūrinių vertybių, todėl kito kelio, kaip dėmesingai puoselėti paveldą, paprasčiausiai nėra. Kad Lietuva būtų savita ir įdomi pasauliui, o jos piliečiai orūs ir kultūringi, mes, kultūros srities žmonės, turime būti savotiški kultūros malūnininkai, skiriantys, separuojantys grūdus nuo pelų: išliekančias vertybes nuo vienadienių akcijų ar mados dalykų.

Prieš keletą metų tik siauram paveldo specialistų ratui žinomas kultūros paveldo objektas tapo pažinimo šaltiniu ateinančioms kartoms. Garbingas Europos Sąjungos ir Europa Nostra pripažinimas Liubavo dvaro vandens malūną-muziejų įveda į europinį kultūros paveldo žemėlapį. Mes didžiuojamės galėdami truputį praturtinti Europos kultūros paveldo mozaiką, o kartu paskatinti dėmesį paveldui ir jo kokybiškai restauracijai Lietuvoje. Ačiū, Europa Nostra. Ačiū visiems.

Gintaras Karosas, 2012 09 18