eeagrantslogosvltjpg555
2023-02-15
Liubavo dvaro sodyba paskelbta kultūros paminklu
2023-03-11
Aplankyti ir ne tik pažinti, patirti, atrasti, bet ir sudalyvauti loterijoje projekte dalyvaujančių dvarų įsteigtiems prizams laimėti
2021-03-05
Pasivaikščiokite po Liubavo dvarą ir skirkite nors ir nedidelę paramą
2021-06-20
Atraskime regionų šaknis iš naujo!
2020-05-10
Vaizdingame Žalesos upės slėnyje stovi vienas seniausių Lietuvos dvarų
2019-03-21
Pradėjome įgyvendinti naują projektą. Liubavo dvare galėsite pasigrožėti ir paviljonu
2018-09-20
Albertui Goštautui skirtos skulptūros pristatymas
2018-07-06
2018 m. liepos 6-ąją, Valstybės dieną Respublikos Prezidentė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo Gintarą Karosą
2018-04-30
Liubavo dvaras dalyvauja tarptautiniame pažinimo ir kelionių projekte: aplankykime Baltijos pilis ir dvarus
2017-11-19
Prisidedame prie tarptautinio projekto LEVER, skirto nuošalių vietovių patrauklumui didinti, tikslų
2017-04-25
2017 m. balandžio 30 d. vyks baigiamieji projekto renginiai
2017-11-18
2017 m. lapkričio 19 d. Liubavo dvare
2017-11-17
2017 m. lapkričio 19 d. Liubavo dvare
Konferencijos „Rapolas Slizienis – tiltas tarp paribio tautų“ akimirkos
2016-09-12
Projekto vadovo Gintaro Karoso įžanginis konferencijos pranešimas
2016-08-22
KONFERENCIJA vyks 2016 m. rugsėjo 8 d. Europos parke ir Liubavo dvaro sodyboje
2016-03-25
SEMINARAS vyks 2016 m. balandžio 6–7 d. Europos parke ir Liubavo dvaro sodyboje
2015-10-04
Renginio akimirkos
2015-09-29
Maloniai kviečiame Jus su šeima š. m. spalio 4 dieną, sekmadienį, 12 val.
2017-04-25
Maloniai kviečiame Jus su šeima š. m. balandžio 30 dieną, sekmadienį, 12 val.
2015-09-28
Projektas finansuojamas EEE finansinio mechanizmo „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ programos lėšomis
2014-12-07
Renginio akimirkos
2014-11-16
Maloniai kviečiame Jus su šeima š. m. gruodžio 6 dieną, šeštadienį, 12 val.
2014-11-12
2014 m. lapkričio 14 d. spaudos konferencija
2014-10-21
SEMINARAS vyks 2014 m. lapkričio 12–13 d. Europos parke ir Liubavo dvaro sodyboje
2014-08-14
Projektas finansuojamas EEE finansinio mechanizmo „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ programos lėšomis
2013-11-06
Sėkmingai įgyvendintas paprojektis finansuojamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis
2014-04-07
Kviečiame dalyvauti apklausoje – užtruksite tik kelias minutes
2013-10-20
2013 m. spalio 26 d. Europos parke vyks paprojekčio, remiamo Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo lėšomis, seminaras
2013-04-11
Projektas „Kaimiškose vietovėse esančių Europos parko ir Liubavo muziejų prieinamumo visuomenei didinimas“ remiamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis.
2013-03-15
Paremkite Europos parko ir Liubavo muziejus, neišleisdami nė lito
2012-09-19
Liubavo dvaro malūne-muziejuje vyko nacionalinė ES kultūros paveldo prizo ir Europa Nostra apdovanojimo ceremonija
2012-09-11
Š.m. rugsėjo 18 d. 11 val. Liubavo dvaro malūne-muziejuje vyks nacionalinė apdovanojimo ceremonija
2012-06-11
Gintarui Karosui Lisabonoje Šv. Jeronimo vienuolyne vykusioje ceremonijoje apdovanojimą įteikė Europos Komisijos kultūros komisarė Androulla Vassiliou ir Europa Nostra prezidentas Placido Domingo
2012-06-07
Europos kultūros paveldo kongresas vyko 2012 m. gegužės 29 d. – birželio 2 d. Lisabonoje (Portugalija)
2012-09-15
Sėkmingai įgyvendintas projektas „Senųjų oranžerijų tyrimas kokybiškam Liubavo dvaro oranžerijos restauravimui“
2012-05-17
Europa Nostra pakvietė ir visuomenę išsakyti savo nuomonę – balsuoti už patikusį kultūros paveldo objektą
2012-03-02
Paremkite Europos parko ir Liubavo muziejus, neišleisdami nė lito
2012-03-21
Įtakingiausia Europos paveldo organizacija „Europa Nostra“ Liubavo dvaro malūną-muziejų pripažino vienu iš geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių.
2011-10-13
Europos parko dvidešimtmečiui ir Liubavo dvaro muziejui skirtas kultūros vakaras
2011-01-31
Europos parkas pristato restauruotą Liubavo dvaro malūną ir naują muziejų visuomenei
2011-01-17
2011 m. sausio 29 d. (šeštadienį) 12.00 val. restauruotame Liubavo dvaro malūne rengiamas seminaras ir naujo muziejaus pristatymas
2010-12-29
Viešoji įstaiga „Europos parkas“ baigė restauruoti Liubavo dvaro malūną
2010-07-21
Viešosios įstaigos „Europos parkas" vykdomas Liubavo dvaro malūno restauravimo ir pritaikymo kultūros reikmėms projektas jau įpusėjo
2009-12-01
„Liubavo buvusio dvaro sodybos vandens malūno restauravimas ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“
2009-11-30
Viešoji įstaiga „Europos parkas“ įgyvendina Liubavo angelo skulptūros restauravimo projektą
2009-11-10
Viešoji įstaiga „Europos parkas“ įgyvendino Liubavo žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų galimos piliavietės vietoje projektą
2008-08-26
Viešoji įstaiga „Europos parkas“ sėkmingai įgyvendino projektą „Liubavo buvusio dvaro sodybos vandens malūno restauravimo ir pritaikymo kultūros ir viešosioms reikmėms investicinio ir techninio projektų parengimas“, remiamą pagal Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus.
2008-02-27
Viešoji įstaiga „Europos parkas“ pasirašė sutartį su Lietuvos Respublikos finansų ministerija bei Centrine projektų valdymo agentūra ir pradeda įgyvendinti projektą skirtą pasirengti paveldo objekto atgaivinimui
assets/Uploads/_resampled/SetWidth211-SlizkonfGKIMG6055m.jpg
Projekto vadovo Gintaro Karoso įžanginis konferencijos pranešimas

Gintaras Karosas. Romantikas, kuris dovanodavo savo kūrinius

Rapolas Slizienis ir jo kūryba yra nederamai užmiršti. Siekdami kompensuoti mūsų ir praėjusių tyrėjų kartų dėmesio svarbiai mūsų XIX a. kultūros asmenybei stoką, norime dabar pabandyti iš atminties likučių atkurti atminties mozaiką.

Ypatingo dėmesio pats menininkas nesiekė – kaip jo nesiekia talentingos asmenybės, dangaus ir Dievo apdovanotos nepaprastais talentais. O ir pati menininko kūryba, taip pat kūrybinio rezultato fiksavimo ir skaidos principai nesitelkė vienoje ar kitoje formoje bei erdvėje. Slizienis kūrė medalius, biustus, grafikos darbus, liejo akvareles, projektavo dvaro sodybų pastatus ir formavo meninį kraštovaizdį – dvarų sodus ir parkus.

Kurti meninį kraštovaizdį gali tik ypač jautriai aplinką jaučiantys menininkai. XIX a. įprastą formalizuotą sodų ir parkų struktūrą išstūmė angliškojo tipo laisvos kompozicijos kraštovaizdžio planavimas. Landšafto architektas turėjo labiau įsiklausyti į aplinką ir savo sprendimais ją paryškinti, neprimesdamas renesansinių ar barokinių geometrinių erdvės valdymo principų. Tokiose romantinę aurą įgavusiose, o kartu gamtinį pradą išlaikiusiose erdvėse kartais sunku ar net neįmanoma atskirti, kur prasideda ir baigiasi žmogaus kūryba. Ypač tai būdinga politinių priežasčių nulemtoms ir sovietų Rusijos okupuotoms teritorijoms, kuriuose parkas asocijavosi su priešiška liaudžiai buržuazine, vadinasi, neskatintina ir nereikalinga priežiūros, atgyvenusia savo funkciją erdve. Dvarų parkai ir sodai Lietuvoje ir dabartinėje Baltarusijoje, kur gyveno ir kūrė R. Slizienis, vėliau buvo apleisti ir vėl virto mišku. Dabar vieninteliais menininko kraštovaizdžio kūrybos liudininkais gali būti tik amžininkų atsiminimai.

Perstatant už miesto esančius senų dvarų sodybų pastatus, dažniausiai nereikėdavo derinti projektinės dokumentacijos. Tokie, pasak amžininko, Slizienio projektuoti statiniai ir buvo Naugarduko apylinkėse. Gerai patyrinėję, manau, galėtume ir čia surasti daugiau išlikusių objektų. Pagaliau ateis laikas atstatyti ir Liubavo dvaro istoristinės romantinės neogotikinės stilistikos koplyčią ir paviljoną, kurio perstatymo autorius greičiausiai buvo R. Slizienis. Čia yra likę tiek koplyčios pastato išmatavimai, tiek informatyvios abiejų išskirtinių pastatų (vienintelis tokios stilistikos nebažnytinis pastatas, vienintelis dvaro paviljonas Lietuvoje) 1940 m. fotografijos (fotogr. A. Macutkevičius). Taip pat pavyko aptikti S. Slizienio autorystei priskirtinus keleto pastatų vaizdus Baltarusijoje, kurie, panašu, buvo ganėtinai pakeisti perstatant ir pritaikant sovietinės pramonės reikmėms. Taigi, nors architektūrinis menininko palikimas negausus ir iki galo neatskleistas, tie objektai, kuriuos turėdami gerą ikonografinę medžiagą galime atstatyti Liubavo dvaro sodyboje, yra svarbūs mūsų šalies ir regiono dvarų architektūros raidos pažinimui.

R. Slizienio portretiniai biustai, medaliai ir medalionai parodo menininko talento gylį. Tikslus piešinys, iki idealo mažosios plastikos darbuose ištobulintas formų žaismas, skambanti ir padedanti atskleisti portreto pobūdį kompozicija. Esant bet kokiam apšvietimui darbai nepraranda erdvinės apimties, nesuplokštėja, bet tarsi žaismingai mėgaujasi besikeičiančiu šviesos srautu. Būdamas pats skulptorius, galiu drąsiai teigti: Rapolas Slizienis buvo išskirtinis ir pats ar bent vienas talentingiausių tarp savo epochos skulptorių ir medalininkų.

Kas išliko iki mūsų dienų? Kaip žinome iš menininko amžininkų liudijimų, R. Slizienis buvo sukūręs keliasdešimt medalių ir portretinių biustų. Iki šiol buvo žinomi filomatų ir filaretų draugijų steigėjo, rašytojo Tomo Zano, istoriko, archeologo, Vilniaus senienų muziejaus steigėjo  Eustachijaus Tiškevičiaus, prelato Aleksandro Važinskio, Klementinos Hofmanovos iš Tanskių portretiniai medaliai (juos rinkiniuose saugo Lietuvos dailės muziejus), medalionas tėvų, Jono ir Anelės Slizienių, auksinių vestuvių proga (iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių).  Visai neseniai kartu su Rokiškio muziejaus kolegomis pas juos aptikome identiškos kaip ir medaliai plastikos R. Slizienio kūrybai priskirtinus Lietuvos astronomo, matematiko ir filosofo Jono Sniadeckio, mokslininko filosofo, geologo ir botaniko Stanislovo Bonifaco Jundzilo, dramaturgo, poeto ir istoriko Julijaus Ursyno Nemcevičiaus ir mūsų garsiojo poeto Adomo Mickevičiaus skulptūrinius biustus.

Taigi, kaip matome, R. Slizienį supo iškiliausi XIX a. Lietuvos kultūros žmonės. Jis lipdė jų portretus, kad įamžintų kertines dramatiško laikotarpio asmenybes, bandančias remtis į tautos praeitį, kad atgautų prarastą valstybę. O meno kūrinius skulptorius dovanojo, nesiekdamas iš meno kūrinių gauti materialios naudos. Man toks R. Slizienio pasirinktas principas atrodo logiškas ir dar labiau paryškinantis šio didžio menininko romantiko kūrybos ir gyvenimo būdo vientisumą. Jam tikriausiai atrodė, kad lygiai taip pat, kaip negalima užmiršti savo tautos istorijos, išduoti tėvynės ar papročių, nebus kilnu parduoti ir tautos herojų portretus.

Daugiau informacijos apie konferenciją „Rapolas Slizienis - tiltas tarp paribio tautų“

Daugiau informacijos apie projektą