Liumalunastarpukarism3
Prie Liubavo dvaro malūno, XX a. 3–4 dešimtmetis
Malūnininku galėjo būti tik gabus, įvairius amatus mokantis ir darbštus žmogus.
Apie visus malūnininkus, kurie kada nors dirbo Liubavo dvare, aplinkinių žmonių nuomonė labai gera.
assets/Uploads/_resampled/SetWidth211-1938Jan-DomolewskiL-RapolasJonasSlizienispriemaluno.jpg
Malūnininkas Jonas Domolevskis (kairėje) ir dvaro savininkas Rapolas Jonas Slizienis prie Liubavo malūno 1938 metais
assets/Uploads/_resampled/SetWidth211-1-MalunJanasRapcevicius1947m.jpg
Malūnininkas Jonas Rapcevičius su šeima prie Liubavo tvenkinio priešais malūną
assets/Uploads/_resampled/SetWidth211-LiumalJuzefasSokolovskis.jpg
Liubavo malūnininkas Juzefas Sokolovskis su šeima 1955 m.
assets/Uploads/_resampled/SetWidth211-3-JosifStrachmaluninkasm.jpg
Malūnininkas Osipas Strachas

Liubavo malūnininkai

Apie visus malūnininkus, kurie kada nors dirbo Liubavo dvare, aplinkinių žmonių nuomonė labai gera. Malūnininku galėjo būti tik gabus, įvairius amatus mokantis ir darbštus žmogus. Pats malūnas – tai visa pramonės įmonė, kurioje malūnininkas ir gyveno – dalyje pastato buvo malūnininko gyvenamosios patalpos. Reikėjo išmanyti labai daug sričių: pažinti gamtą, suprasti hidrosistemos specifiką, mechaniką, malimo technologijas, mokėti pataisyti sugedusius įrenginius, pagaliau vykdyti apskaitą.

Iki 1933–1934 m. Liubavo dvaro malūnininkais buvo broliai Petrusevičiai iš Pikeliškių. Jie iš dvaro savininko Rapolo Jono Slizienio malūną nuomojosi. Pasak amžininkų, broliai gyveno malūne, vienas – cokolio pietvakarinėje dalyje, kitas – malūnininko patalpose pagrindiniame aukšte.

Kitas malūnininkas buvo Jonas Domolevskis (1890–1941) iš Rudaminos. Jis irgi nuomojosi malūną iš dvaro savininko. Domolevskis su šeima gyveno malūne. Buvo nušautas per karo neramumus 1941 m., kai vyko į Vilnių naujo elektros generatoriaus pirkti.

1941–1946 m. malūnininku dirbo Domolevskio pagalbininkas Jonas Rapcevičius (g. 1906 m.), vėliau išvyko į Lenkiją.

Nuo 1946 m. Liubavo dvaro malūnininku tapo Juzefas Sokolovskis (1918 10 14 – 1994 10 10) iš Pašilių.

Nuo 1959 iki 1973 m. malūnininku dirbo Osipas Strachas (1912 02 12 – 1995), į Liubavą atvykęs iš Baltarusijos. Jis malūne gyveno iki 1966 m.

Vėliau iki 1975 m. malūnininku dar dirbo senyvo amžiaus vyras iš Tartokų.

Liubavo kaimo gyventojai jautėsi privilegijuoti – malūno generatorius juos aprūpino elektros energija ir iki visuotinės elektrifikacijos.

Malūnui sugedus, jame buvo apgyvendinta melžėja Beliajeva. Kiek vėliau, kolūkio „Neris“ pirmininkas Tučilovas malūne apgyvendino brigadininkę Liusią iš Pasvalio.

Tada Liubavo dvaro malūne buvo pradėtas rodyti kinas. Trečiadienis – kino diena. Plakatai apie rodomą kino filmą būdavę iškabinti po visą apylinkę, čia vakare 9 val. susirinkdavę minios žmonių.

Gintaras Karosas, 2010 05 06