Lietuvos Respublikos Prezidentė Liubavo dvaro muziejaus kūrėją apdovanojo Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi

2018 m. liepos 6-ąją, Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo Gintarą Karosą Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Garbingas valstybės apdovanojimas įteiktas už kultūrinio paveldo puoselėjimą ir kraštotyros tyrimą.

Gintaras Karosas yra skulptorius, visuomenės, kultūros ir politikos veikėjas, Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjas, dailės kūrinių, Europos parko meninio kraštovaizdžio, knygų ir straipsnių autorius, kultūros paveldo tyrinėtojas, Nacionalinės pažangos premijos laureatas.

Gintaras Karosas labai anksti pasirinko savo gyvenimo kelią kurti ir išsaugoti Lietuvai vertybes, apjungiant meną, gamtą ir žmones. Būdamas vos 19-os metų netoli Vilniaus įsteigė Europos parką – pasaulio meno muziejų po atviru dangumi, dabar tapusį vienu iš Lietuvos identiteto dalių. Kuriant Europos parką, buvo įtvirtinta Lietuvos, kaip Europos centro valstybės, idėja.

„Džiaugiuosi garbingu apdovanojimu, savo darbais kasdien siekiu tarnauti Lietuvai, tęsdamas šeimos tradiciją, – sako G. Karosas. – Malonu prisiminti, kad ir mano senelį Vladimirą Karosą už nuopelnus Lietuvai Respublikos Prezidentas A. Smetona dar 1931 m. vasario 16 d. apdovanojo kunigaikščio Gedimino ordinu.“

G. Karosas yra pirmojo nevyriausybinės organizacijos muziejaus Lietuvoje įkūrėjas. Jo pastangomis surengti ir pirmieji Lietuvoje tarptautiniai skulptūros simpoziumai, įvairūs tarptautiniai renginiai. Jau 1995 m. Karoso veikla buvo pastebėta tarptautinėje erdvėje: dienraščio „The Wall Street Journal“ priedas „Central Europe Economic Review“ 27-erių metų menininką išrinko vienu iš 20-ies žymiausių Rytų ir Vidurio Europoje reformas vykdančių ir aktyviai pasikeitimuose dalyvaujančių jaunų žmonių. Bendradarbiaudamas su garsiausiais pasaulio skulptoriais D. Openheimu, S. Levitu, M. Abakanovič ir kt., G. Karosas Europos parke pastatė šių kūrėjų didelio mastelio darbus. Menininko iš daugiau kaip 3000 senų televizorių sukurtą sovietinės ideologijos absurdą vaizduojantį meno kūrinį 2000 m. rekordų agentūra „Guinness World Records“ įregistravo pasaulio rekordu – didžiausia pasaulyje skulptūra iš televizorių. Šis darbas sukėlė nemenką tarptautinį susidomėjimą, kuris jaučiamas po šiai dienai. Menininkas suprojektavo ir įgyvendino Europos parko Edukacijos centrą – skulptūrinės architektūros statinį su į kalną panašiu žole apželdintu stogu.

G. Karosas yra daugelio kraštovaizdžio meno ir skulptūros darbų Europos parke autorius, tarp jų – „Jūsų patogumui“ (1997-1999 m.), „Vieta“ (2001 m.), „Besikeičiantys“ (2005 m.), „Pamatai / langas“ (2006 m.), „Nuo svajonės iki dabar“ (2009 m.), „Ženklas“ (skirtas Lietuvos valstybės tūkstantmečiui paminėti), „Siena“ (2009 m.), „Kultūra“ (2009-2011 m.), „Kristijonui Donelaičiui“ (skirta poeto 300-osioms gimimo metinėms paminėti, 2014 m.) ir kt.

G. Karosas yra ir krašto istorijos, kultūros ir technikos paveldo muziejaus Liubavo dvaro sodyboje įkūrėjas. Vadovavo Liubavo dvaro sodybos atgimimui: tyrė, rengė pastatų restauravimo, atkūrimo ir pritaikymo muziejui projektus. Už kokybiškai restauruotą vandens malūną-muziejų 2012 m. apdovanotas aukščiausiu ES kultūros paveldo prizu ir apdovanojimu „Europa Nostra“.

G. Karosas 2008 m. buvo apdovanotas Nacionaline pažangos premija už kultūros srities pasiekimus. Nuo 2009 m. iki dabar – nepartinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, viešosios įstaigos „Europos parkas" ir Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas, piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai" pirmininkas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Vilniaus krašto tarybos narys. Taip pat – knygų apie Europos parką ir Liubavo dvarą autorius ir sudarytojas, aktyviai dalyvauja Lietuvos visuomeniniame gyvenime, rašo straipsnius meno, kultūros, politikos ir kitomis temomis.

Gintaras Karosas yra įsitikinęs, kad vykdoma veikla yra jo pilietinė misija Lietuvai, jis teigia: „Darbų ir veiklos kriterijumi man visad buvo darbų prasmingumas Lietuvai. Europos parkas ir Liubavo dvaro muziejus yra mano indėlis kuriant savitą Lietuvos veidą, turtinant bei išsaugant šalies kultūros paveldą ateinančioms kartoms.“